Bendruomenes arbatas galite įsigyti čia.
Paremkite 2 procentais Aludarių gildija
 
ANTRIEJI METAI VYKDANT PROJEKTĄ
 

Projekto sklaida

2007 m. rugsėjo m.  Pilnų namų bendruomenė buvo pakviesta dalyvauti „Agrobalt 2007“ parodoje ir pristatyti savo auginamą ekologišką produkciją. Nors oras nebuvo pats geriausias, lietus ir stiprus vėjas neišgąsdino bendruomenės atstovų, kurie tris dienas šypsojosi iš lauko palapinės parodos dalyviams ir lankytojams.

 

2007 m. lapkričio m. dalyvavome konferencijos „Įmonių socialinės atsakomybės strategija: poreikiai, galimybės, veiksmai“ NVO-verslo projektų mugėje. Pristatytas bendruomenėje vykdomas PAF MPP finansuojamas projektas Pilnų namų bendruomenėje. Mugėje dalyvavo ir kitos neviriausybinės organizacijos vykdančios ar sėkmingai įvykdžiusios aplinkosauginius projektus, sėkmingai vykdančios bendruomenių verslo projektus. Konferencijos dalyviams pristatytos bendruomenėje išaugintos ekologiškos vaistažolės ir pirmoji vaistinių augalų džiovykla naudojanti saulės energiją.

 

Pasidalinimas patirtimi

Konferencija Plungės rajono Babrungo bendruomenės „Tėviškė“ projekto remiamo PAF MMP baigiamojoje konferencijoje. Susipažinome su Žemaitijoje įgyvendintu projektu. „Tėviškės“ bendruomenės vadovė Janina Danelienė beveik prieš du metus maloniai mus konsultavo ir mokė kaip auginti ir džiovinti vaistinius augalus.

Konferencijos metu buvo aptarti pasiekti rezultatai ir paminėti sunkumai, su kuriais buvo susidurta rengiant ir įgyvendinant projektą. Janina Danelienė dėkojo projekto partneriams, bendradarbiams ir visiems prisidėjusiems.

 

Po konferencijos visi vykome apžiūrėti projekto metu įrengtos Babrungo bendruomenės vaistažolių džiovyklos. Vaikščiojome po gražiai prižiūrimą vaistinių augalų kolekciją. Stebėjomės matydami puikius nuoširdaus komandinio darbo rezultatus.

 

Ekskursijos

Paskutiniais projekto įgyvendinimo metais, nuo ankstyvo pavasario iki pirmųjų šalčių, sulaukėme rekordinio skaičiaus lankytojų. Priėmėme įvairaus dydžio ir amžiaus grupių. Vidutiniškai kiekvieną savaitę atvykdavo nauja grupė, pasitaikydavo kad per dieną tekdavo priimti net kelias grupes.

 

Lankytojai stebisi netik kruopščiai prižiūrimu bendruomenės vaistažolių ūkiu, bet ir nuostabia gamta.

 

Mokomosios stovyklos mokiniams ir jaunimui

Rugpjūčio mėnesį įvyko Maltos ordino jaunimo gausi darbinė stovykla. Atvyko 50 žmonių grupė. Jaunimas iš įvairių pasaulio šalių. Visa jaunimo grupė išsidalino į keletą grupelių ir apspito bendruomenės vaistažolynus.

 

Kitos grupelės rinko žemuogių ir aviečių lapus. Per pusdienį darbščios rankos surinko visus medetkų, ramunėlių ir nasturtų žiedus.

 

Ištikimi bendruomenės bičiuliai Kauno verslo ir technologijos kolegijos mokiniai ir dėstytojai ir šiemet noriai pas mus stovyklavo. Buvo  organizuotos net kelios darbinės stovyklos. Žinoma moterys labiau linkę darbuotis darželiuose.

 

O vyrai labiau linkę atlikti sunkesnes užduotis, teritorijos tvarkymas kaip tik jiems. Nuoširdžiai padirbėjus, dera gausiai pasistiprinti prie bendro pietų stalo.

 

Keletą dienų bendruomenėje viešėjo Eičiūnų kaimo bendruomenės jaunimas. Kol vyrukai darbavosi kastuvais, merginos skabė vaistažolių lapelius.

 

Maloniai priėmėme vienos dienos darbinei stovyklai jaunuolius iš vaikų laikinosios globos namų „Atsigręžk į vaikus“. Jiems atiteko apžvalginio tako tvarkymo darbai.

 

Darbai

Nutirpus sniegui kultivuojame vienmečių vaistažolių laukus, kultivatorius įgudusio žemdirbio rankose šį darbą atlieka puikiai. Kai yra poreikis kultivatorius tampa mažu traktoriuku su priekaba. Šitokia priemone paprasta transportuoti medieną, akmenis ar sugrėbtus pernykščius lapus.

 

Su pavasariu išeiname į laukus. Mulčiuojame gėlyno ir braškyno takelius. 10 arų braškynui skirsime ypatingą dėmesį. Košė su braškių uogiene žiemą kompensuos visą vasaros triūsą.

 

Įsibėgėjus vasarai, visas jėgas metame į bendruomenės vaistažolių ūkį. Čia daug rankų darbo. Skubame rinkti vaistinių augalų derlių.

 

Gausiai žydi grikiai, medetkos ir ramunėlės, tad skubame surinkti ir jų dovanojamą derlių. Šį sezoną rinkome net kelis grikių žiedų derlius.

 

Laistymo sistemos įrengimas

2006 m. rugsėjį ėmėmės naujos idėjos įgyvendinimo – įrengti dekoratyvinį baseiną. Jis tarnaus ne tik grožiui, bet bus ir laistymo sistemos dalimi.

Darbas prasideda nuo projektavimo. Su specialistu sutarėme busimojo baseino vietą, dydį, formą ir kitus parametrus. Priėjome išvados, kad puikiai tiktų dirbtinis upeliukas įtekantis į baseiną. Vandenį iš baseino į laistymo sistemą paduosime aukšto slėgio siurbliu, kurį paslėpsime dekoratyviniame namelyje. Kai darbai popieriuje baigti, galima imtis praktinio įgyvendinimo.

Spalio mėnesį tęsiame dekoratyvinio baseino įrengimo darbus. Žemei sulyginti ir baseinui iškasti vien rankų darbo neužteks. Į pagalbą atskuba sunkioji technika. Nors metaliniai monstrai dirba greitai, bet dailinti šlaitus tenka kastuvais.

 

Kitas etapas – specialios plėvelės išklojimas. Šiam darbų etapui įgyvendinti, pasikvietėme specialistą iš Kauno. Bendromis pastangomis įveikėme ir šią užduotį.

 

Dabar jau galima pripildyti baseiną vandeniu. Beveik savaitę siurblys siurbė vandenį iš netoliese tekančio upelio kol baseinas prisipildė. Vėlyvą rudenį, kol vaistažolių laukus nepadengė sniegas, suskubome kasti laistymo sistemos trasą.

 

2007 m. pavasarį pratęsėme baseino darbus. Per žiemą pripildytas tvenkinys susigulėjo ir įgijo galutinę formą. Dabar galima baseino plėvelės kraštus įkasti į žemę. Suformuojame kalnelį, kuriuo tekės upeliukas.

 

Bendruomenės vyrai kasmet sukuria mažučius stebuklus. Stengiamės ne tik statyti ir remontuoti savo buitį, bet ir grąžinti aplinką kurioje gyvename. Tai puikus kelias saviraiškai. Kai kurie prisimena ko išmoko praeityje, kitiems – būdas įgyti naujų įgūdžių.

 

Pagrindinė laistymo sistemos dalis – siurblys. Visi pasitarę nusprendėme, kad geriausia būtų siurblinę įrengti mažame namelyje. Tad bendruomenės vyrai ėmėsi kūrybinio darbo.

 

Po beveik mėnesį trukusio kruopštaus darbo, laistymo sistema buvo visiškai užbaigta. Dabar galime laistyti į kairę ir į dešinę.

 

Stendo gamyba

Kita gabių ir kruopščių vyrų komanda ėmėsi apžvalgos tako stendo konstravimo.

 

Stendas bus netik naudingas besilankantiems svečiams, bet ir gražiu akcentu bendruomenės teritorijoje.

 

Džiovyklos statyba

Palankiausias laikas pradėti statybas yra pavasaris. Tikimės, kad statybos darbai bus baigti iki pirmojo sniego.

Bet kurio pastato statyba prasideda nuo pamatų. Pamatai – viso pastato pagrindas. Bendruomenės vyrai džiovyklos pamatams iš laukų suvežė didžiulius kalnus lauko riedulių. Akmenys – puiki statybinė medžiaga pamatams.

 

Akmenys, virintos konstrukcijos iš armatūros ir didžiuliai kiekiai betono, ir galiausiai klojiniuose stingsta pamatai.

 

Sukietėjus pamatams į darbą kimba mūrininkų brigada. Projektuodami džiovyklą ilgai svarstėme ir tarėmės, kokias medžiagas pasirinkti mūrui. Norėjome ekologiškų, ilgaamžių ir patikimų medžiagų. Visus šiuos kriterijus atitiko UAB „Rokų keramika“ keraminiai Kerapor blokai. Vėliau patys įsitikinome, kad tai tvirta ir puiki ekologiška medžiaga. Pasirinkti Kerapor KS 25+D2 blokeliai savo tūriu maždaug prilygsta keturioms plytoms, todėl mūrijimo darbai vyksta pakankamai greitai. Vienam kvadratiniam metrui mūro reikia 17 blokelių. Praktika parodė, kad Rokų blokai ne tokie jautrūs šoniniam smūgiui, kaip kitų gamintojų keraminiai blokeliai. Beje, tai pati šilčiausia statybinė medžiaga.

 

Kol eilė po eilės kyla sienos, bendruomenės vyrai ruošia plytas kaminui.

 

Statybų eigą nuolat stebėjo ir kontroliavo ne tik statybos techninis prižiūrėtojas, bet ir Lietuvos žemės ūkio universiteto Šilumos ir biotechnologijų inžinerijos katedros mokslininkai: profesorius habil. dr. Algirdas Raila, docentas dr. Henrikas Novošinskas, dr. Egidijus Zvicevičius ir doktorantė Aurelija Kemzuraitė. Labai svarbu laikytis projekto, mažos klaidos vėliau gali sukelti didelių problemų.

 

Netoli džiovyklos burzgia mobilusis gateris. Rąstas po rasto ir vietoje rastų krūvos išauga dailios medienos ruošinių eilės. Vietoje pagaminome murlotus, gegnes ir kitus ruošinius reikalingus džiovyklos medinėms konstrukcijoms. Išpjautus medienos ruošinius svarbu tinkamai paruošti, kad ją būtų galima naudoti tolesniems statybos darbams. Teptukais apsiginklavę vyrai medinius gaminius apdoroja cheminėmis medžiagomis, kurios apsaugos konstrukcijas nuo kenkėjų ir gaisro. Dauguma šiuo metu rinkoje esančių antipirenų keičia medienos spalvą. UAB „Kovadis“ gamina ir prekiauja bespalviu antipirenu BAK-1.

 

Galiausiai baigtas mūryti pirmasis aukštas, klojamos perdengimo plokštės.

 

Kartu su pastato sienomis į viršų stiebiasi kaminas.

 

Galiausiai mūro darbai baigti. Į pastato vidų karučiais vežamas žvyras. Vėliau jis bus sutrombuotas specialia vibroplkšte ir tik tuomet įrenginėjamos betoninės grindys.

 

Svečiuose vėl sulaukėme savo ištikimų pagalbininkų. Kiekviename etape aptariame tolimesnius darbus, sprendžiame konstrukcinius pakeitimus.

 

Dailidės imasi ręsti stogo konstrukcijas. Gegnė po gegnės ima ryškėti šlaitinio stogo kontūrai. Ant pietinio pastato stogo šlaito bus montuojamas saulės kolektorius.

 

Stogui pasirinkome taip pat ekologišką medžiagą – sibirinio maumedžio skiedras. Lietuvoje jas gamina ir jomis prekiauja Kauno įmonė UAB „Vlatausa“. Ši medžiaga šiuo metu labai populiari Vakaruose. Senose išlikusiose Lietuvos sodybose dar galima rasti pastatų, dengtų pušies ar kito medžio skiedromis. Gamintojai šiai medžiagai suteikia 100 metų garantiją. Sibirinis maumedis labai sakingas medis, dėl to skiedrų nereikia papildomai įtrinti antiseptikais ar impregnuoti kitomis medžiagomis.

Skiedrų dengimas – ilgas ir kruopštus darbas. Dengiama trimis sluoksniais, skiedra prie grebėsto tvirtinama viena arba dviem vinimis, priklausomai nuo jos pločio. Svarbu žinoti, kad 40 cm skiedroms grebėstų žingsnis 12,5 cm.

 

Pastato fasadas šiltinamas „Paroc“ akmens vata.

 

Tuo metu viduje vyksta kiti darbai. Sandėliavimo patalpoje ruošiamas grindinis šildymas.

 

140 kvadratinių metrų saulės kolektorius tapo pačiu sudėtingiausiu džiovyklos įrenginiu. Montuojant dėl kolektoriuje naudojamų medžiagų teko kelis kartus keisti stogo konstrukcijos techninį projektą. Kolektorių sudaro skaidri danga ir  dvi oro kameros, užtikrinančios oro srautą išilgai stogo. Vieną oro kamerą nuo kitos skiria juodai dažyto lakštinio plieno sluoksnis. Šis sluoksnis sugeria saulės spindulius ir sugertą šilumą atiduoda virš jos ir po ja esančioms oro kameroms. Saulei pasislėpus už debesų, plienas kurį laiką skleidžia sukauptą šilumą, didindamas kolektoriaus inertiškumą.

Labai svarbu tinkamai parinkti skaidrią kolektoriaus dangą. Ji turi būti tvirta, optiškai skaidri, atspari atmosferos poveikiui ir aukštai temperatūrai. Visus šiuos reikalavimus atitinka kanalinis polikarbonatas – pati populiariausia šiuolaikinė polimerinė medžiaga. UAB „Tuplex Baltic“ Lietuvoje tiekia Macrolon kanalinį polikarbonatą.

 

Pastato fasadas apkalamas medine dailylente. Įrengiami laiptai į antrąjį aukštą.

 

Vėl konsultuojamės.

 

Uždengus stogą, prasideda vidaus apdailos darbai. Tinkuojamos ir glaistomos sienos, sumontuojamas lubų karkasas.

 

Į lubas įleidžiami šviestuvai, nudažomos sienos.

 

Žiemos metu, kada saulė anksti pasislepia už horizonto, puikiai pasitarnaus lauko pašvietimas.

 

Po truputį įranga džiovykloje atranda savo vietą. Dvi 1000 ltr. akumuliacinės talpos ir kieto kuro katilai santechnikų pagalba sujungiami į vieną sistemą.

 

Jau išdažytose patalpose susirenkame konsultacijai. Tariamės kaip geriausiai sumontuoti įsigytą ventiliavimo techniką.

 

Sudėtingą ventiliavimo sistemą taip pat suprojektavo LŽŪU mokslininkai. Specialius aukštą slėgį ir didelį oro srautą sukuriančius ventiliatorius įsigijome iš UAB „Systemair“. UAB „Amalva“ pagal projektą pagamino reikiamus šilumokaičius.

Nors projektas eina finišo link, imame skubintis užbaigti apdailos darbus, kad į baigiamąją konferenciją susirinkę svečiai galėtų pasidžiaugti atliktu darbu.

Baigiamoji konferencija

Š. m. gruodžio 14 dieną, Pilnų namų bendruomenėje įvyko PAF MPP finansuoto projekto „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“ baigiamoji konferencija.

Kaip ir dera kiekviena konferencija prasideda nuo registracijos. Prieš pradedant oficialią programos dalį, kiekvienas atvykęs į konferenciją buvo vaišinamas bendruomenėje užaugintų vaistažolių arbatomis. Trumpas neoficialus bendravimas suteikė galimybę atvykusiems svečiams susipažinti iš arčiau.

 

Po arbatos puodelio visi susirinko į jaukią bendruomenės koplytėlę. Džiaugiamės, kad susirinko didžioji dalis atstovų iš organizacijų su kuriomis teko bendradarbiauti įgyvendinant projektą.

Bendruomenės įkūrėjas kun. Valerijus Rudzinskas atidarydamas konferenciją, pasidžiaugė, kad įgyvendintas projektas pirmiausia pasitarnavo žmonėms gyvenantiems bendruomenėje, nes augindami vaistažoles ir talkindami vaistažolių džiovyklos statymo darbuose, jie įgijo darbo įgūdžių, kurių nebūtų įgiję nė vienoje kitoje bendruomenėje.

 

Į renginį atvykęs Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Alvydas Valeiša sakė, kad čia įgyvendinamas projektas yra svarbus netik rajonui. Žinia apie čia vykdomą veiklą pasklis per visą Lietuvą. Mero pavaduotojas paragino veiklą plėtoti ir patikino, kad rajono savivaldybė visuomet pasirengusi remti geras iniciatyvas.

Projekto veiklą ir rezultatus pristatydama bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė sakė, kad projekto vykdymo metu bendruomenės sodyba tapo kultūriniu ir traukos centru, prisidedančiu prie viso rajono populiarinimo ir vystimosi. PAF Mažųjų projektų programos parama leido sutvarkyti bendruomenės aplinką, pagerinti žmonių gyvenimo sąlygas ir įrengti vaistažolių auginimo ir paruošimo realizacijai technologiją. Įdiegta vaistažolių auginimo technologija yra ne tik šio projekto tęstinumo garantas, užtikrinantis bendruomenei papildomas pajamas, bet taip pat svarbi priklausomybės ligomis sergančių žmonių darbo terapijos dalis.

 

PAF Mažųjų projektų programos vadovė Neda Leonavičiūtė kalbėjo apie Mažųjų projektų programos indėlį į aplinkos apsaugą ir klimato kaitą Lietuvoje bei apie Panaroje įgyvendinto projekto privalumus ir reikalingumą.

Baigiamoje konferencijoje kalbėjęs Dzūkijos nacionalinio parko biologas dr. Mindaugas Lapelė, savo pasakojimą iliustruodamas vaizdingomis aplinkinių vietovių nuotraukomis, kalbėjo apie vaistažoles, ekologiją bei saulės energiją Dzūkijos nacionalinio parko kontekste.

Antroji konferencijos dalis įvyko apžiūrint bendruomenės ūkį ir auginamą vaistinių augalų kolekciją, kurią pristatė VDU Kauno botanikos sodo vedėja dr. Ona Ragažinskienė. Po keliolikos minučių visi susirinko prie unikalaus statinio Lietuvoje – Vaistinių ir prieskoninių augalų džiovyklos su 140 kv.m. saulės kolektoriumi.

 

Visi atvykę svečiai buvo pakviesti apžiūrėti įgyvendintus techninius sprendimus, kuriuos suprojektavo Lietuvos Žemės ūkio universiteto Šilumos ir biotechnologijų inžinerijos katedros mokslininkų darbo grupė. Šilumos ir biotechnologijų inžinerijos katedros vedėjas, prof. habil. dr. Algirdas Raila konferencijos dalyviams pristatė saulės kolektoriaus veikimo principus. Tos pačios katedros docentas Henrikas Novošinskas, dar dažais kvepiančiose džiovyklos patalpose detalizavo augalinės žaliavos džiovinimo technologiją.

 

Šis projektas unikalus tuo, kad jį įgyvendino ne tik bendruomenės nariai. Jie ne tik augino ir prižiūrėjo vaistažoles, bet ir prisidėjo prie vaistažolių džiovyklos su saulės kolektoriumi statymo darbų. Vaistažoles augino ir prižiūrėjo aštuoni aplinkinių – Panaros ir Žeimių – kaimų gyventojai. Bendradarbiaujant su Vilniaus botanikos instituto, VDU Kauno botanikos sodo, Dzūkijos nacionalinio parko mokslo darbuotojais, beveik 6 ha plote darniai tvarkomos ekologinės buveinės, 1,3 ha plote prigijo ir išaugo keliolikos rūšių vaistiniai augalai, įkurtas ekologinis ūkis, įrengtas beveik kilometro ilgio pažintinis takas. Bendruomenėje pagal senovės vienuolynų tradicijas tarsi pažintinė gamtos knyga įrengtas herbulariumas – vaistinių augalų daržas, kurį suprojektavo lektorė Genė Prakapaitė.

 

PNB inf.

 
Hostingas Serveriai.lt Svetainių kūrimas Dizaineriai.lt Profesionalus Hostingas.lt Dedikuoti.lt serveriai Sertifikatai.lt SSL